Nespėjus pašalui išeiti – lis,
Tad ir vanduo į žemę nesigers.
Taip būna, kada žydi obelis...
Neliesk anksti pražydusios obels.
 
Nelieski – ne tavim jinai kvėpuoja –
Pavasariu, kurio tu dar nesutikai,
Kuris tik žieduose. Bet kris jie tuoj jau
Ir liks balti balti, tačiau kieti takai.
 
Bandai suvokti – širdyje juk rūpi,
Kodėl nesi tokiu pačiu medžiu?..
Ir žiedlapį glaudi prie savo lūpų,
Nes netgi jo neliks, kai viskas džius.
 
Todėl tegul ilgiau šią dieną lis –
Dulksna ar liūtimi, retais lašais...
.................................................................
 
Kol vis dar žydi tavo obelis
Pavasarį.
Nors jis abu sužeis...
 
2018 m. balandžio 25 d.