Regiu – pakyla mūsų baltas tiltas –
Nuslystame į priešingas puses.
Pavydžiu paukščiui, gali jis pakilti
Ir perskristi upes... Tiktai ne mes.
 
Suglumę stovim. Vakaras, naktis...
Ne, ne, tai mes, nebesuradę kelio.
Tu nueini, aš nueinu... Rasa nukris
Ir upės vandeniu tekės pro šalį.
 
Kaip gyveni savajame krante?
Pavasario vanduo tikrai nekaltas,
Kad kvailas liūdesys pasiveja bėgte...
Tikra kančia tik Viešpačiui prikaltam.
 
Kai purpurinių burių laivas keistas
Praplauks pro mus, vėl tiltas bus nuleistas.