Žiedų taku per Lietuvą nueitum,
Beribiais plotais žiemkenčių laukų,
Aukštų pušų tamsias girias praskleidęs,
Sustotum tik ant Baltijos krantų.
 
Graži Tėvynė ryto saulei kylant,
Graži pavasario užlieta žaluma.
Graži paliksi tol, kol tavo žemę myli
Iš amžių negandų išbridusi tauta.
 
Dangus žiedų mūs kraštui negailėjo,
Tik dar daugiau jį gali puošt žmogus,
Kai jis gimtinėj aria, dirba, sėja,
Sodina obelis, gėles, klevus.
 
Žiedų taku vešlių žolynų pievom,
Žiedų taku Panemunės lanka
Tegul pareis ir laimę ras kiekvienas,
Kai ją pašauks lietuviška daina.