Atsibudo naktis iš gilių sutemų,
Pasakyk, ar džiaugies, kai sapne pareinu?
Kai nešu akyse meilę, ilgesį Tau,
Tau, vieninteliam Tau, mano mielas žmogau.
 
Iš svajų, iš gelmių, iš eilėraščių rimo,
Išdainuotų jausmų – širdyje nenurimo –
Su lietum, su griausmu pro pilkų akių langus
Nesuvaldomai liejos akimirkos brangios.
 
Jas sugaudžiau tyla – uždainavo neliepta
Aidu tavo dainų, garsesniu net už lietų.
Atsibudo nakty ir nušoko nuo sienų,
Patikėk, jei gali, ir paveikslas ne vienas.
 
Skriejam mes ratelius, sodriai kvepia dažai,
Ir laiminga esu, nors laiškų nerašai...