Šią naktį vėl tave regėjau:
Juokeisi skindamas avietes –
Tai mūsų laimės epogėjus?
Ragaut jų skonio akys kvietė.

Prinokusias iš Tavo delno
Jas lūpomis rinkau lėtai.
Rugpjūtis už abu alsavo –
Dėkojau širdimi už tai...

O rytas niaukiasi vėl lietui
Ir miestui veidą praust bandys.
Einu jo gatvėmis iš lėto,
Kol blunka sapno vaizdinys.

Dangus pravirksta gailiai gailiai...
Gal jam likimo mūsų gaila?