Verčiu save
į išvirkščiąją pusę.
Joje tiek blogio,
kritusio nakty žvaigžde.
Joje visi ryškėja
tarpusavyje nederantys
mano bruožai,
kuriems nepritarė minia.
Sustaugė, suūbavo,
pagavo nešti link upės,
žinodami: nemoku plaukt.
Jos pykčiui, įtūžiui
pati save išmetusi į krantą,
žiūriu, ir vėl aš išvirkščia,
miniai nepriimtina puse.

2018-03-09