Šiandieną švietė saulė ir lietus lynojo.
Po obelim, prie pamato, neužmirštuolė
Melsva pražydo...Pernai sėjau, negalvojau,
Kad karštį ji ištvers ir įsikibs į molį...
Prie lango plaukus šukavau, apie Tave mąsčiau,
Apie save... Ir toks apniko pilkas liūdesys –
Tu taip toli! Nusviro rankos… Upę pamačiau,
Kurioj mes maudėmės jaunystėj, o debesis
Prapliupo tarsi mažas vaikas… Aš – Tavęs…
Lietus išbraidė langus srovelėmis vandens,
Takeliais ilgesių, kuriuos pilu į laišką…
Naktis kai patalą Tau klos – jie pasivaidens.
Daugiau – buitis. Ir miesto šurmulio fone
Girdžiu savųjų žingsnių aidą – Tave,Tave…
2018-04-25
ruduo
2018-04-25 20:16:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...