Pražysta obelys... Kaip skaudžiai...
Ir taip jau man ne pirmąsyk...
Tarytum Viešpats patsai baudžia,
Ištardamas – įsiklausyk,
 
Kaip vėjy žiedlapis nusklendžia,
O rytą būna dar šalna...
Jauties nelyg jaunystės pančiuos,
Kurios gana ir negana.
 
Kurios netekęs pasiilgai,
Kurią turėjęs netaupei –
Dienas suverdamas ant smilgų,
Naktis nešiojai paupiais,
 
Kad nuskandintum tarp žvaigždynų,
Kai dangūs gulė ant vandens...
................................................................
 
Trumpam žydėjimą grąžino,
Nes vis į nuokalnę ridens...
 
2018 m. balandžio 22 d.