Likimo vingiai išsitrynė...
Tu nesakysi, ką jauti,
Tik dar žėruos vienatvės brydė,
Ir jausi ją iš taip arti...
Ir nežinosi, ar atleido,
Ar pyksta dar, ar dar rūstus,
Blizgės gal spindulys ant veido,
Ar lis vis ašarų lietus...
Likimo vingiai išsitrynė
Iš atminties. Ir jau negrįš.
Tu būsi atvira pasauliui
Ir versi jam plačiai duris...
Bet ar ateis, jei ir atversi,
Bet ar sugrįš jausmų ugnis?
Net žodelyčio neištarsi,
O širdį gniauš slogi naktis.