Toksai oras tai velnių vesėlios. No visų pusių sninga ir do sukas, akis tuoj ažklijuoja, blakstėnai sulimpa ir naktis vidūdėnį. Išeik un susiedų, tai par pus nuvėjus atsigodosi, kad aini ne tynoj. Vėli namė būtė. Ogi tokian ori rokunda pirtis paskurtė. Pirtala medina meili, pėčius akmanų, visa ažjodijus, ažrūkus, sėnojai suodžiais apėjį. Aukštinį atatraukiau, prošlavjau ban kiek. Kai jau ažušils vando katili, suolus numazgosiu, bo iš šulnio vando teip šoltas, kad net kvopų ažujama runkas tik įmarkus. Pėrbraukiau dalnu suolo viršum, - ka daug graužų. Mat pribira no užlų smėlio, o do palas prinaša visokių iščeškų. Un širdės gurkso ažrūdijįs pirtės kotilas,- raiktų mainytė. Tom kartui išišveisiu rožų pajėmus. Jir untas bėržinas aptikau.Tai kvaps pakaitinus un akmanų. Sprėčijos sprėčijos, ale norom nenorom įsikūra ugnalą,prisiėma. Jau graužia akis dūmai, tuoj dragnu šiliumu pakvips. Ait oran padūsuotė. Ale ko gėrt prasmyslitė, kėp širdis po pirčiui nušveist? Do atlikį pipinkinių abolių sulčių, va,- susgodįs. Širdį atliečia žinojimas, kad laumas vaikus vadas paupy, o moteriškos pirty. Naujai atgimus išeinu iš pirtės, do akvata basai sniegas tirpdytė, ale par padus šaltys smėlkias vidun.