kažkas parašė
gyvenkime
kaip paskutinę dieną
turėdami
darbams šioje pakalnėj,
kur tavo priešas,
tavo draugas,
gatvėje užkalbintas žmogus
gyvena
be rytojaus.

kažkas pasakė
atiduok pasaulį
savo,
savo artimui
sulopytą ir užadytą,
kur dyksniais suskaičiuota
suplėšyti jausmai.

kažkas išgėrė
karčią
slogią tiesą
nuvargęs kalbino
nublukusias mintis
kurios vis taikėsi
išbėgti
pro praviras
eilių duris.