Vakar buvo vėlu pripažinti suklydus,
Patikėti nykštukais septynis kartus iš eilės,
Aštuntuoju žingsniu atgalios nesugrįžus,
Pasielgti ne taip, kaip ištvirkus minia panorės.
 
Vakar buvo kitaip – jaunatin pasikėlęs
Savo skarmalus tėškė absurdas tamsus,
Visos dvylika gulbių lyg juodvarniai rėkė...
Kam lazda atsisuks, nes jinai ne su vienu galu.
 
Vakar buvo: mačiau, įžiūrėjau tik klastą,
Su lazda išvaikiau niekadėjus žalius nykštukus.
Ir nereikia daugiau man tų pasakų sekti,
Šeštas pojūtis sako: pradėk nuo pradžių!