...Pluonė ėlgė ėr tomsē mielėnė pėrštā praded gniaužtė gerklė. Ėšjungos švėisa, pru atdara longa tujaus pat pradiejė brautėis Tomsa so sava neganduoms ė kėtuokēs palīduovās. Sopratau, kad jau kelės dėina ėš eilies daugiau nieka nedėrbo, vėin tik egzistouno, alsaudama vėsuomenėnio uoro, katruo, solig kasmet dėdiejontio ėškertamū mėškū skaitlio, augmenėjė atgamėn vės mažiau. Balsā, tėkriausē ėš Anaposėnė pasaulė, patar oždarītė longa. Bet aš da nuorio pasėdžiaugtė Naktėis, vuo gal artiejontė Rīmetė draugėjė...
... Ont stala snaud jau tošts greipfrutu ė citrinu sunkas pakielis, vuo ėš veidruodiaus i muni spėtrėjės dvė rauduonas akīs. Nepažīstamasis sotvierėms atruoda biški soglomės, vuo sosėvielės klatūns ruoda, kad ons tėkriausē nežėna, kas par dalīks īr šokas. Mon palėikt anuo gailo – vėsgi ana tenk būtė kažkėinuo atvaizdo. Ons ėrgi nemėgt kiaura nakti. Arba, kāp pėnktadėini/šeštadėini – nemėigt trisdešimt aštounės adīnas ėr šešiuolėka mėnotu... Ėr vės dėltuo laikuos šaunē. Jegu tuo padara veizuolā da būtom ėr ožtėnė, pradiečiau mėslītė, kad pardaug ėlgā siedo pri kompiuteriaus... Bet ne aš kalta – kalts Paskalis...
... Dar ketorės adīnas, ėr vėsė kelsimies. Vuo pu pėnkiū adīnu dvasinsemuos aktū salie arba pri muokīklas laiptu, pakol atsėjimsem dešimtuos klasės bėngėma atestatus. Pu tuo – vasara... Givībė palaika vėin ta mintės, kad jau greitā toriesio mielėnus plaukus. Tirlim-tėrliam... Mielėnus kāp lītos, arba kāp tėi ėlgė viesiuos naktėis pėrštā...


Savėi

Kāp ėr kas nakti, siedi ont pasaulė krašta, noleidės sparnus pasėlsietė. Žvilgsnis i tuoli atspind, ka tau ėduomiau i vėskou vaizietėis ėš šuona, negu gīventė patem... Neatmėni tuo muomėnta, kumet pasėrinkā tuoki bovėma kieli. Ėr nesėstuoruoji atsėmintė. Nesvarbo. Žaibā rekalaun diemesė, bet au ėduomiau, kas dedas Tėnās. Vuo ėr apsvėlosės plunksnas atžels. Kumet nuors... To ožsėjiemės. Ganā debesis. Stumdā anū bonda erdvie, ka Gīvenėms galietom praplauktė pru šali nekliuduoms... Būn dalīku, katrū to laukē baisē ėlgā, katrėi tau atruoda nuognē svarbė. Bet va anėi jau ėvīka, vuo to nestavuoji paveizietė i anū posė. Gal jouktomīs, šuokinietomi ėš laimės, kriuoktumi ėš altaracėjės, bijuodams toštumuos, ar nebūtėis, bet to ožsėjiemės. Ganā bonda. Stumdā debesis erdvie, vuo mankurts gīvenėms plauk pruo šali nekliuduoms... Baisē gerā, kumet žėnā, ka ėsi kažkam rēkalings... Da geriau žėnuotė, kad tava nuors vėins, pats mėnkiausis veiksmos kou nuors apduovėnuojė laimė... Vuo to ganā debesis.