Šį rytą pajausiu,
Ar medžiai kvėpuoja –
Matysiu,
Kaip tiesiasi rankomis šakos,
Girdėsiu,
Kur remiasi šaknys –
Jų kojos...
O lapai pirmieji vis vėjyje šneka
Nebodami laiko...
Gležni dar tikėti,
Kad dulkės
Ne vien tik nuo žirginio krenta
Ar debesys dulkia
Prasidedant lietui –
Net upių vanduo kris žemyn
Kylant krantui.
Vėl noris bent sykį prapulti,
Pažinus
Pirmuosius žingsnius
Iš pavasarių...
Eiti
Ragaut saldžią sulą
Iš tavo beržyno,
Kartojant –
Tu mano, tu mano mergaite,
Tavęs neužteks niekada,
Negana...
..................................................................
Bet šaknys juk žemę paliečia,
Tad žino,
Kad rudenys grįš.
Ir sugrįš
Dargana.
„Sugrįš“ 2017 m. kovo 11 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-04-13 19:51:02
Pajauskit, matykit, girdėkit, rašykit... Nes eilės labai puikios ir jų kažkam vis negana... O gal judu su Saulėlydžiu kartu jas kuriat, nes jos ,,Negana" ir šios jūsų - beveik dvynės...O gal man paranoja?
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-04-13 13:28:44
Vėl noris bent sykį prapulti...
Kol kojos (mano) be šaknų, dar galiu eiti, matyti ir jausti visa tai...
Puiki lyrika. Ačiū.