Žmogaus gyvenime būna įvairių laikotarpių, įvairių išbandymų.
Ne veltui gyvenimas dažnai palyginamas su  keliu. O kelių, kaip žinia, yra įvairių įvairiausių: tiesių ir vingiuotų, plačių ir siaurų, asfaltuotų ir ne, žvyrkelių ir miško keliukų. Būna ir nepravažiuojamų, nusiaubtų gamtos stichijų: potvynių ar įgriuvų. Tenka sustoti, ieškoti išeičių.
Kartais atrodo, kad kelias baigėsi. Viskas. Nei pravažiavimo, nei praėjimo. Sustoji, dairaisi, gal pamatysi bendrakeleivių, gal sugalvosite, kaip įveikti kliūtis. Kartais lieki vienui vienas...  
Bet visai netikėtai sulauki pagalbos. Net neprašytos. Atsiranda žmogus, kuriam esi brangus ir reikalingas, ir kuris pasiryžęs tave apsaugoti nuo visų gyvenimo negandų. Gal tai bendradarbis, gal kaimynas, gal tik, atrodė, tolimas jūsų pažįstamas.
Jeigu šalia jūsų atsiranda toks žmogus, vertinkite jį. Toks žmogus vertas pagarbos ir dėmesio, nes tai jis yra tikras draugas ir jūsų laimės garantas. Draugų, kai mums sekasi, yra begalė, bet užtenka susirgti, netekti darbo, galų gale paslysti gyvenimo kelyje, ir pamatai, į ką tuščiai sudėjai viltis...