Popierinis puodelis ritas
Išdykusio vėjo genamas
Diena, o gal dar tik rytas...
Pernykščių lapų šiurenimas.
 
Iš krūmų droviai iškišęs
Bambalis tiesia kaklą
Pamiršo jį senis išklišęs
Gal sotus jau buvo, gal aklas
 
Varlė išsiruošia kelionėn
Į kitą gatvės pusę
Jinai jau yra velionė
Ir nebegaudys ji musių...
 
Ledų popierėlis blyksi
Melsviau netgi už žibutę
Nei likti čia, nei nelikti
Nei būti čia, nei nebūti...
 
Ant stulpo keli skelbimai
Margais drugeliais plasnoja
„Parduodu malkų vežimą
Nemokamai atvažiuoju.“
 
Kažkur aidžiai suskamba varpas
Jo klausosi gandras pašiurpęs
Apie parduotuvę bedarbiai
Rytinį butelį šliurpia.

Ir manekenas rimtas
Pro purviną žvelgia langą
Čia skudurynų šimtas
Kuriuos tos poniutės vis lanko.
 
Juk nori jos būti gražios
Mažyčio miestelio ponios
Plevena tarsi miražas
„Versače“, „Armani“ vilionės
 
Ir kai randuotu asfaltu
Linksmiau nukaukši kulniukai
Jau nebemąstai, kas kaltas
Kad miršta maži miesteliukai...