Priglausk mane, kada dangus apniukęs,
Kai lietūs tvindo kiemus ir gatves.
Paimk už rankos, veskis į gėlėm pražydusį rugpjūtį,
Nes vasara jau greit paleis vadžias.
Pažvelk į dangų, žvaigždės tokios tyškios,
lyg mūsų jausmas, suliepsnojęs kažkada,
Lyg laužo aukuras tuoj įsiplieks ugnim –
Deja, jame žarijos smilksta, lietaus lašai ir jas užplaks.
Ruduo išsivedė dienas, ražienų lauką gelstantį paliko,
Išblukino saulėtos vasaros spalvas. Paimk už rankos,
Veskis į žvaigždėm pražydusį rugpjūtį, skaičiuokime žvaigždes.
Dienas vis vedasi kažkas į pjūtį, naktis užkloja mėnesio delčia,
Nejau jaunystė tarsi ievos nužydėjo ir liko tik ateinanti diena.

2018-03-24