Kiek daug kančios!
Kiek daug kančios vienam,
 
Atėjusiam ne teist — kaltes atleist,
Pakloti naują kelią žmogui
Gyvenimui ir džiaugsmui rast
Pas Tėvą amžinybės soduos.
 
Gydė, dalino duoną, šviesią viltį,
Neregį vedė iš tamsos,
Mokė, kaip blogį nugalėt, pažinti
Skaistumą meilės ir tiesos.
 
Kiek daug kančios minios paniekintam,
Kiek skausmo, kruvinų žaizdų,
Kad patikėtume ir siektume
Suklupt po Kryžiumi šventu!
 
Varpai skambės, aižės mirties tvirtovė,
Laimingas bus, kuris kartu pakils.
Gyvybės auką, kur Kristus paaukojo
Kančios Penktadienį, širdin priims.