Daugsyk ieškojau tavo Eldorado –
Ir Amazonėje, ir kalnuose prie Andų –
To miesto, kurio niekas niekada neranda...
Bet aš manau,
Kad būsiu jį suradęs.
 
O kaip kitaip –
Ant piršto žiedas žiba
Ir dar ovacijos, dūdų užgros orkestras...
Mieloji mano, nežinai, kiek kartų skęsta,
Nuo kalno ristasi...
 
Kertu lažybų,
Kad nebučiuotum seno keliauninko –
Įdėtum jo kelionmaišin truputį duonos,
Vandens ir, iki saulė patekės raudona,
Tu palinkėtumei –
Laimingai...
 
Jau neičiau aš ieškoti Eldorado,
Nes puikiai suprantu, kodėl suradę žūva.
.................................................................................
 
Tad palaikysiu už dantų geriau liežuvį,
Nors viskį įpratau išgert be sodos ir be ledo...
 
2017 m. gruodžio 27 d.