Akim kalbi –
Sustingsta mūsų žvilgsniai,
Pakyla, leidžiasi iš lėto, supas, supas...
Ir, regis, naktį šią nuogai nuvilksi,
Tik sau paliksi perregimo rūko rūbą.
 
Pabels drugys į langą uždarytą –
Pavargęs šokti vėjy nuolatinį šokį,
Gal pasiguost norėdamas –
Nukrito
Visi sparnuoti...
 
Skrenda tie, kurie suvokia –
Nėra tamsos,
Yra tik miegui maldos,
Kai užsimerkęs rimsi it savęs netekęs.
O mylinčių net Viešpats nesuvaldo –
Jie budi visada –
Kitokios meilės akys.
 
Įleisim jį į vidų.
Tūps ant lūpų
Drugys žiedų alsavimu ir bus žvaigždėtas
Lyg trupinys dangaus...
Dangus juk trupa
Dabar, kai žvilgsniai kyla, leidžiasi iš lėto...
.........................................................................................
 
Akim kalbi,
O rankos nesustodamos kartoja...
 
2018 m. kovo 24 d.