Tu visas
toks pavasario
sklidinas.
To skubėjimo
į sodo žiedus.
Bičių šurmulio
sielas pripildai,
besiveržiant ledams
iš upių krantų.

Tu toks visas
labai paslaptingas.
Čia rūstus,
čia be galo švelnus.
Meilės žodžio tavyje
niekam nepristinga.
Baudi už klaidas
ir vėl atlaidus.

Žmonės miršta.
O TU nemirtingas.
Nesvarbu tau, diena
ar juodakė naktis.
Visas širdgėlas mūsų,
džiaugsmus susirinkęs,
TU šitoks turtingas –
kuparėliais čiobrelių
kvapnių.

Gyvenimui
2018-03-21
nemiros.wordpress.com