Aš Tavęs niekada nepamiršiu,
Aš Tave iškalbėsiu malda.
Jūros gintaru supsis paviršiuj,
Sūrios bangos išmes kažkada
 
Kažkada, kai stovėsiu ir lauksiu,
Nežinosiu, nei ko, nei kada...
Netikėtai iš  jūros išplauksi
Gintarais su manąja malda.
 
Juos surinksiu lyg akmenėlius
Iš pakrančių, kurias aplankiau.
Ir dainuos Tavimi jūros mėlis,
Gintarai, ir širdis – juos glaudžiau.
 
Aš Tavęs niekada nepamiršiu –
Tavo balso ir Tavo dainų.
Jūros veidrodžio sielos paviršiuj
Nepamiršiu... Gyvent sugrįžtu
 
Su pavasario polaidžio upėm
Ir su laime sugrįžusių paukščių.
Su ta valtim, jaunystę kur supo,
Ir su vėjais, nebijančiais aukščio.
....................................................
Aš Tavęs niekada nepamiršiu
Ir gyvensiu šioj Žemėj Tavim...
 
2018-02-24