Nežinau, kodėl dienos nutolsta
tarsi žąsys skliaute vorele.
Kiek dar liko, kiek auš, sodai noksta,
šaltas vėjas į kelią vis ves.
karšta saulė vis kepins tau lūpas,
Smarkūs lietūs langais vis lakstys,
Tavo sapną priglaus žvaigždžių takas
Ir atrodys, kad ten tas tikrasis lopšys.
Nežinau, kodėl leidžiasi saulė
Šoka, virpa dangaus pakrašty,
Tai akims tik spalvota apgaulė,
Nežinau, kur pradingsta viltis.
Dienos dūžta lyg bangos putotos,
Atsimušę į smėlio pilis, dienos vysta
Lyg žiedas aguonos, tarsi žvaigždės sudegę ugny...
2018-03-07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-19 11:32:12
Geros eilės, o nežinojimas mus lydi nuo atėjimo iki išėjimo...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-19 09:49:59
Vaizdingos ir prasmingos eilės.
Gyvenimo dėsnis, kurio neina pakeisti, tačiau reikia išsaugoti tikėjimą, meilę ir viltį.