Ach, tie mūsų lyriniai herojai...
Jų ausys kyšo iš visų eilių,
ir skaitantys iš tikro nesumoja –
kur tikras tu, o kur iliuzija jausmų...

Jie nuolat keičiasi, mutuoja,
nes sukurti iš padrikų minčių, 
ir kiek bebūtų lyrinių herojų,
bent vienas jų esi ir tu.

Smalsuolis bando spėt, kuris iš jų,
sakydamas – ku kū ku kū –
aš autoriaus ieškoti eilėse einu!

ku kū, vaje, kiek daug veidų,
kaip rasti autorių tarp jų?
Taip, įdomu...
ieškoti vis nepavargstu...

Na, jei nerasit, ne bėda –
klajoti posmais šiaip be galo miela,
čia nuskaidrėja protas,
džiaugiasi dvasia,
todėl dėkokim kuriantiems
už jautrią sielą –
tebūna plunksna
jums visiems lengva.

Skaitytojau, 
ku ku ku kū –
už ko slepiesi tu, 
poetui visada smalsu –
jis ras tave lengviau, nei jį surasi tu...