Rašyčiau apie meilę tau,
Bet būtų banalu –
Nemoku visko žodžiais išsakyti...
 
Kaip ir nemoku, negaliu išvaikščioti kelių,
Kuriais ateina saulė pas tave kiekvieną rytą.
Kiekvieną vakarą ateina.
Netgi, kai miegi.
Juk naktį –
Žvaigždės mažos saulės dukros...
 
Neišsigąsk –
Šešėliai šitą dieną gal ilgi,
Bet tik todėl, kad ji dabar skaistesnė...
Ne, ne dukart,
Ne tris, ne dešimt, šimtą...
 
Kas gi skaičiais suskaičiuos
Sekundes, minutes, širdies plakimą
Gyvenimo, kur –
Tiktai mudu...
..............................................................................................
 
Ir nėra pradžios
Nei pabaigos, to šviesaus rato nesibaigiančio
Padovanoto mums likimo...
 
2018 m. kovo 8 d.