Veidrodiniuos klaidžiuos labirintuos,
Beieškodami savojo veido,
Kaip retai pasižymime taką prasmingų darbų trupiniais –
Vienakojė savikliova
Bruka, kiša į tarpdurį seną, kreivą ramentą,
Paparaciai klastingai nutyko,
Kada išsižiosi, nugriūsi
Ar vėjo gašlūniškas gūsis, praskleidęs rūbus,
Stebėtojų žioplę paskatins moralės viagra.
Kas dieną mes žeisim save į  šukes,
Kol tartum dėlionę surinksime visą portretą,
Kuris būtų tinkamas
Nešti prieš karstą.