Tėvyne manoji, kad ir kaip beskaudėtų
Randai tų, kurie Laisvėn taką išmynė –
Yra, kur priglusti ir galvą padėti,
Suspaust viską saujon, sušildyt krūtinėj.

Suskilusiom rankom, sudiržusiom pėdom,
Pakilus iš vargo ir negandų, Lietuva.
Apglėbk savo žmogų, kad visad tikėtų
Liepsnojančios širdys – stipriau negu priespauda.
Vainikas trispalvis už taikų rytojų,
Ošimas bangų, gelsvas pajūrio smėlis.
Suspurda krūtinėje ir padėkoju
        už tai, kad turiu aš tave, Lietuvėle...