Kas rytą trokštu godžiai atsigerti tavo žodžių
Iš besiveržiančios gilios, gyvos širdies versmės...
Jie trykšta ilgesiu ir meile, viltimi... Paguodžia,
Sušildo jaukiai sielą, ji per dieną neatvės...

Išblėsusioj laužavietėj jaučiu aš keistą liepsną,
Bijau sudegt, tad gesinu ją šalta mintimi...
Deja, kaitri ugnis tirpdina ledą... Nors ir liepčiau
Nešviesti saulei širdyje... Bet mes juk svetimi...