Kai būsi vėl toli nuo čia,
Kai visiškai sudils delčia,
Aš tau rašysiu šviesų laišką,
O žodžiai bus tik mūsų, aiškūs...
Nebus šį kartą ir klaidų,
Kur buvo tau ir man klaidu...
Juk būna (ir visai nekeista),
Jog laikas šerpetas nuglaisto,
Nudžiūsta nuoskaudų lašai...
Ir susitikti vėl prašai,
Nors supranti, kad jau po laiko
Surinkti stikliukus mozaikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-12 22:51:59
Tikrai visai nekeista. Būna, dar ir kaip būna... Tik... Paika viltis ir iliuzija, lyg tie mozaikos stikliukai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2018-03-10 13:06:12
lengvas, jausmingas - ir man patiko
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-09 21:29:11
Laiko šerpetos ir išsibarsto, todėl vėl sudėlioti mozaiką sudėtinga...Patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-09 21:05:15
palietė mane tos laiko šerpetos...puikios eilės