Sugrįžk, vaikyste, iš pasakų karalystės.
Ateik su šventėmis ir džiaugsmu.
Sugrįžk su kabančiais varvekliais
nuo šiaudinio stogo.
Ateik su žiemos speigu ir ramybe,
Su margučių švente,
Su sūpuoklėmis kluone...
Ateik su būriu draugų,
pažaisime kartu.
Ateik, aš tave šaukiu
Ir dėkoju tau, kad padėjai suprasti
Gamtos stebuklą,
Kad manyje išugdei žmogų...
Žinau, kad tu negrįši
ir liks tik tolimas, šventas aidas,
brangiu vardu pavadintas – Vaikystė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-12 23:20:46
Kiekvienas turbūt turim savo vaikystės detales, kurios grąžina prisiminimus...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-09 21:07:56
tai pats brangiausias, įsimintiniausias laikas Gyvenime...ačiū už eiles
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2018-03-09 16:35:08
Nuostabus amžius...deja...senatvėje neretai sugrįžtame...AČIŪ eiliukas nuteikia maloniai
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-09 15:49:36
Taip, ankstyvoji vaikystė net sapne nesisapnuoja, bet yra posakis: senas ar mažas. Taigi senatvėje pasiiveja vaikystė...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-09 14:29:30
Šauk , nešaukęs, nebesugrįš.