Aš vėl laimingas...
Ne, nesidalinsiu –
Daviau jau viską, ką galėjau duot.
Pabūsiu dykumoj bedvasis sfinksas,
Tu bėk, nubėk lyg srūvantis vanduo.
 
Negrįžtamai ir atvaizdus nuneški,
Nunešk laukimą, meilę ir kerus.
Rašau šį sykį paskutinį laišką,
Palikęs sau ketinimus gerus.
 
Ak, nemanyk –
Bloguoju neminėsiu
Ir nieko neatimsiu, ko geidei.
Tiesiog stovėsiu daug aukščiau pavėsio,
Kur tik tarp lapų šmėkščiojo veidai.
 
Veidai ne mūsų, o tik mūsų kūnų,
Balsai tada, kai vėjas smarkiai pūs...
Ir priežasčių laimingu būti būna,
Kai pajunti –
Gyvenimas taupus.
 
Ne savimi, nes byra išdalintas,
O padalinto dvigubai mažiau.
Tad liksiu dabar pirmas –
Ne kelintas,
Į viską pažiūrėsiu iš aukščiau.
 
Juk supratau, kad daug man buvo duota,
Bet paimta neklausus, kas esu...
.........................................................................
 
Te kerpėmis apžels širdis randuota –
Suakmenėjusi...
Aš sfinksas –
Galvą keliantis virš debesų.
 
2018 m. vasario 28 d.