Aš nieko jau nelaukiau
Ir nieko nenorėjau, tačiau
Pavasarinis oro gūsis man padvelkė
Kartu su lietumi ir vėju. Šypsojos tulpės,
Džiaugsmo nuojautą žiedai kuždėjo,
Žibuoklės mėlynų akių gelmėj skandinti panorėjo,
Snieguolės baltos tarsi angelo sparnais plazdėjo.
Aš nieko jau nelaukiau ir nieko nenorėjau, tačiau
Pavasarinis šėlsmas vėl kėlė, kažkur kvietė
Ir vėl širdis džiaugsmu virpėt pradėjo.
2016-03-08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-09 18:50:51
Pavasaris suvirpina ne tik širdis, bet ir kūną... Tada ir iškyla dilema: kaip visa tai suvaldyti?..
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-08 20:19:46
Kaip gerai, kad pavasario šauksmas kažkur kviečia, kad virpa džiaugsmu širdis. Nuostabu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2018-03-08 19:08:44
nelauktas pavasaris šauksmas, kviečiantis, gundantis...labai miela
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2018-03-08 12:59:24
Taip, daug kas vyksta prieš mūsų norus ir valią... Ir gerai!
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-03-08 11:23:14
Mokate kalbėtis su gamta, todėl niekada nebus liūdna ir vieniša, nes ten tikroji gyvasties versmė.