Neberašysiu gražiai,
Nebeeiliuosiu lelijom.
Prasmės nebus, – rašei,
Žodžius ruduo sulijo.
Žiema sniegu užpustė.
Pavasaris – upeliais...
O baltas lapas – tuščias,
O žiemkentėliai kelias.
Pasveikinti juos reikia –
Žaliuokit iš po sniego!
Ir nesvarbu, kas keikia,
Svarbiausia, kas išlieka.
Ir sąskambiu ataidi
Eilėraščio menkučio,
Ir susirango aidas
Tarp jo kelių eilučių.
Pašauksi – atsilieps
Kalnuos, miške minčių...
Tik pirštais nepalies,
Ir nekuždės – glaudžiu.
Gražiai neberašysiu,
Lelijom neeiliuosiu.
Gyvensiu neprašyta,
Išėjus – neišduosiu.
2018-03-07
ruduo
2018-03-07 19:15:01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-03-08 22:14:06
Ir nesvarbu, kas keikia,
Svarbiausia, kas išlieka.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-03-08 21:07:55
Išėjus – neišduosiu.
Tai pats gražiausias pažadas.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2018-03-08 20:43:09
Taip lengva, taip miela...
"Gražiai neberašysiu,
Lelijom neeiliuosiu"
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-03-08 12:44:17
Pritariu - lengvutės ir mielos eilutės...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-03-08 10:01:47
Mielos eilutės.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-03-07 19:30:39
Gyvensiu neprašyta,
Išėjus – neišduosiu. Tai svarbiausia