Viskas iliuzija.
Žodis, liesas
kaip smilga,
suvirpina sielą
ar įkimba šerkšnu.
Viskas iliuzija,
kas raitos ant žemės
riebiu slidžiu slieku.
Viskas iliuzija,
ką pradedam ar baigiame,
guodžiam ar keikiame
balsu kimiu.
Netgi sukritusios baltos
snaigės į vientisą apklotą
tėra iliuzija, kad ne mes,
o jos alsuoja šalčiu.
Džiaugsmas apkarto?
Graudųjį raštą piešia
dangus iš pilkų debesų.
Viskas iliuzijos.
Nuo angelų ligi velnių.

2018-01-16