Girgždančiais šulinio vyriais ataidi šūviai
ir skęsta po klodais slūgsančio vandens.
Krūpčioja iš tiršto rūko prasiskverbę šermukšniai,
mesdami raudonį ant takų.
Balzganoj drobėj palengva
susilieja horizontas.
Paklydom, žemės vaikai.
Trinkteli dar vienas šūvis.
Apkvaitus subyru į atplaišas, liepos šerdies.
Pamažu viskas grįžta šlaku vandens į plaučius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...