Manyje pažinai savo pradžių pradžią.
Mano žodžiuose – pievos žiedų vardus.
Esu tau kažkas – sava. Tarp motinos ir senelės.
Atradai, ką palikęs. Manyje. Ar gali būt?
 
Miestų šaltyje, triukšme, vienatvėj,
Iki neliekant poezijos modernėjančiose eilėse
Klajodamas, kankinamas troškulio, bado,
Nepasotintas mintimis, valgiais, vynais tauriais
 
Manyje pažinai rudens vakarų paprastumą,
Juodos duonos skonį. Gurkšnio vandens.
Manyje – praeitis. Vaikystės laužo dūmas.
Išsisklaidė. Išblėso. Išvėso. Nebepareis.
 
Per vėlai atėjau, per trumpai suliepsnojau –
Paskutinė liepsnelė. Blykstelėjo. Išnyks.
Atminimais ateisiu. Juodos duonos sotim.
Retkarčiais. Būsim dviese nakty.