Santrauka:
Iš kn. „Sukarpyta tyla“
Pro baltus protėvių kaulus
Auga, kalasi laikas
Ir balta pienės šaknis.
Beieškodama savo gelmės
Ir prasmės,
Ji vis aiškiau užčiuopia
Žemės pulsą,
Kad jos vaikas –
Lengvas liepsnojantis pūkas
Nei audroje, nei rūke
Nepasiklystų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-26 08:54:55
Kad nesikartoti, belieka pritarti ankstesniems komentarams.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-24 14:32:09
Lieku maloniai nustebintas. Čia, va, jau normaliai mintis išrutuliota, netgi giliai. Ne dėl šaknų :), bet iš tiesų. Kalbu be ironijos ir visai rimtai.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2018-02-24 10:21:55
patiko ir mintis, ir išraiška - toks su minkštu apvalkalu ir kietu vidumi...o gal atvirkščiai - net susipainiojau pojūčiuose...