Ėjau ėjau šiąnakt per tiltą,
Jaučiausi nuogas, bet buvo šilta.
Žvelgiau ilgai į šaltą upę,
Po ledu miegojo paukščiai, šilkuose susisupę.
Sutikau ant tilto deivę...
Žvelgiau giliai į ežerus akių.
Ji man priminė dangaus keleivę,
Keliaujančią tolyn iš vakarų.
Nepabūgo akloji mano sielos nuogos...
Ant tilto sustoti atrado drąsos.
Nors manyje šaltą naktį baisus žvėris tūno,
Nedrįsčiau paliest net akim josios kūno.
Ištirpo ledas, tiltas sugriuvo,
Paukščiai virto vaikais, upė išdžiūvo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-02-15 10:42:40
Nedrįstčiau>>> nedrįsčiau
trūksta labai trūksta harmanijos kūrinio sandaroje. juk tai sonetas. žodžiai turi turėti savo vietą ir skambesį. ritmas/rimas turi būti tobulas. šiam dar riekėtų darbo