Ažūrinis vualis dengia nerimą,
O ilgesys plevena laukimu –
Kaip baltas laivas plaukia atminimai
Iš praeities, jaunystės... Jais tikiu...
Laukimas žydi... Pro akis, pro širdį
Kaip baltas laivas plaukia praeitis...
Nudenk ažūrą – tu akis išvysi,
Ir ilgesiu vėl suplasnos naktis...
Paklysti tavo mintyse norėčiau,
Nors toliai skiria mūs kelius,
Tik žiburėlis širdyje dar šviečia,
Dalindamas ir ilgesį perpus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-23 11:58:25
Jaunystė, nors ir perkeltine prasme , išlieka baltu laivu...Gražios eilės.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2018-02-23 09:49:20
Jaunystė nemeluoja, todėl jos ir ilgimės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-22 09:32:25
Ilgesingos eilės. Gyvenime svarbiausia, kad ilgai ilgai širdyje šviestų žiburėlis.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-22 09:00:56
Labai mielos eilės.