Ryto šerkšnas laidus apkabino
ir medžius padabino baltai.
Žiemos sodai vasary pražydo,
Ėmė skleistis žiedai.
Gal pavasaris? – kažkas pasakė,
Šaltas žiedas, bekvapis, trapus,
Žvarbaus vėjo nugairintos šakos
Greitai vėl apsidengs pilkumu.
Šitoks trumpas tas sodo žydėjimas,
Šitaip greitai nubyra žiedai.
Saldžios uogos viltingas spindėjimas,
kai vasary prisninga žiedais.
Baltoj pasakoj miestas paskendęs,
Baltą viltį turėk širdyje. Ji tyra
Tarsi angelo sparnas, lyg pražydus
Snieguolė pirma.