Iš praeities glūdumų atklydus,
tarsi skaidrus šaltinis – gyva,
pavasario balsu pragydus,
skambėk, brangi Tėvyne – Lietuva.

Tava žydra padangė švies kelią,
eglės ir pušys sūpuos
lyg motina kūdikį glėbyje,
paklydęs vaikas atras savo dalią,      
meilę, paguodą širdyj tavoje...

Deja, širdis nuo skriaudų pavargus,
kūnas išvagotas amžinų žaizdų,
priimk savo vaikų pradėtus darbus,
paklydusių  ir blaškytų negandų...