Jau pamiršau tuos debesis
Ir lietų gailų,
Nors ašaka gerklėj įstrigo.
Ramybė eina čia taip tyliai tyliai –
Kaip šešėlis. Akis uždengsiu laukimu...
 
Sugrįžt į tėviškės namus norėtųs,
Kur glaudžiasi prie kojų žolės –
Seniai žaibai kantrybę jau išbandė –
Akis uždengsiu laukimu.
 
Neišsitrynė laikas – sienos verias,
Per slenkstį jau neperžengs žiburys...
Aš pamiršau tuos debesis ir gailų lietų,
Akių, deja, nedengia atmintis.