Mano žemės skraistės žalios,
Ežerai krištoliniai,
Bičių ir gėlių pievelės,
Girių aido lopšinės.
Pakelės žiedelį skina
Prašalaitis neprašytas...
Pasitaiko, kad kaimynai
Turi lokio apetitą.
Suklupus šalis žaizdota
Brido naktį beraštę,
Tikėjo, žinojo – protai
Nenuvils savo krašto.
Pilkapių jėgos beribės
Titnagu šviesą įskėlė.
Dvidešimt dvasios stiprybių
Laisvę grąžino vėlei.
Vasaris pašaukė kovą,
Per šimtmetį vis ryškėjo,
Milžino namą apgriovė...
Plazda trispalvė vėjy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2018-02-19 23:35:31
Puiku. Malonu vėl tave girdėt.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2018-02-19 22:52:21
Malonu skaityt ;)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-02-16 18:01:03
Įdomus, savitas kūrinys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-02-15 20:44:46
Man visai patiko šitos eilės. Paprastos, bet nebanalios. Šaunuolė. Beje, rimas idealus, ritmas - irgi, daug kam pasimokyti reikėtų. Bet mokytis niekas nenori, nes gimsta poetais. Ši autorė negimė, todėl rašo visai neprastai.