Rytas. Žvelgiu pro langą – nematau rytojaus,
Gamta pašėlo – įsismarkavusi net nesustoja –
Žiemos veidas paniuręs, neįprastai bjaurus:
Pilkas kaip žemė – nuolat ašaroja dangus...
Gal laikas pakelėje užmigo amžinu miegu –
Ruduo pasiglemžęs sūpuoja ritmu savu?..
Klajoklis vėjas turėtų blaškyt snaiges lengvas,
Deja, kankina suvargusių medžių lieknas šakas.
..................
Tu alini sielą ir nuoskaudą lieji tik sau pačiai –
Mintys skrieja į tolius – akys regi dar plačiai –
Esi laiko uždaryta lyg mažam paukštelio narve –
Likimo ranka ištiesta – atstumi ją –
                                   kaltini gamtą, save...