trys jausmai
ir pirmas
yra
toks gailėstis
dienų
atiduotų
ne sau
ne tau
ir net ne jiems
o tiktai
tikimybių duoklei

antrasis
traukia pro pirštus
rožančiaus vėrinėlius
svajodamas
apie rytojų
nepasiektas
ir nebepasiekiamas
svajas
asmeninių sapnų
ir to
kas būtu, bet nebus

bei trečias
jausmas
kaip tas brolis
nesuprastas –
tačiau stiprus
nuskriaustas –
o vistiek dar atlaidus
ir nugali
(o, tai banalu)
su gėriu vėlei blogį
kur gėris –
tiktais meilė,
o blogis –
ėch, nebesvarbu...