Vėl paslaptingas tavo žvilgsnis klaidžioja po dangų,
Su nerimu vis braido baltuose debesyse,
O akys ilgesingai tebeieško, bet neranda
Paklydusios vilties, ji dingo toliuos melsvuose...

Todėl akių gilumoje regiu aš kantrų skausmą
Ir ašaras, nuriedančias ne skruostu, bet širdin...
Norėčiau susiliet su saule rytą – ankstų, rausvą,
Kad žvilgsnį sužeistą paglostyt, šildyt, nuramint...