Gyvenimo žvakės jau nudegė pusė,
O aš ar pati alsavau su liepsna?
Paklausiau širdies, ji giliai atsiduso,
Liūdnai suvirpėjus, sukliko – gana...
Kaip rasti jėgų bėgt iš savo nelaisvės,
Kadaise prisiekus kalėt amžinai?
Vystu lyg gėlė, nors ir meile palaisto...
Širdis užsisklendus savy aklinai.
Dar trokštu aš degti liepsnoj be žarijų...
Gyvenime mielas, mane ar girdi?
Prabusti be kaukės ant veido, be grimo,
Pažadinti miegantį žiedą širdy...
Gelmė
2018-02-06 08:52:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-02-06 15:46:47
Gyvenimui įpusėjus - dar negana...Patiko.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-02-06 10:06:02
Pokalbis su savimi, patiko.