o žmonės tolsta
atskirtais likimais
į priešingas puses
užtrenkdami vartus
į sugrįžimą
prie židinio
kuris turėtų būti
bet nėra jau
šventas

o žmonės bėga
greitesni už laiką
ir mano kuprą išminties
užsikabinę bus laimingi
duris užvėrę
užsidarę langus
apgaus likimą
nukreips dangaus
pasiųstą žaibą

o žmonės kalba
tyli arba miega
pusiau supjaustydami
susikurtą laimę
sutrupina lyg duoną
paukščiams lesint
meilės riekę
išdidumu bučiuodami
savo išskirtinį ego

2018-01-11