Į aibę priešaušrių
Iškibirkščiuos palaima tavo patikėjimo manim –
Lyg būčiau dovanų aš gavus saulę,
Lyg mano priedermė nušluoti debesis
Bei rūškanas mintis,
Atsegti vėjo pamušalus
Ir valdyti kūrinijos saiką.
Žiūrėk, kaip brėkšta drovesio raudonis,
Kai abejoju, ar esu verta šios laimės
Užmigti po tavais delnais it patalais,
Kad pasirąžius rasčiau naują ūglį
Ir šimtabalsį ulbesį
Nemokančio kalbėti 
Džiaugsmo.