Ar girdėjau, kaip spengia tyla
Ir sekundės rodyklėmis eina?
Jos skaičiuoja ir mano, ir tavo dienas,
Ar jauti, kaip jos mąžta, trumpėja vis laikas.
Nežiūrėki atgal, ten jau nieko nėra,
Atminties tik šešėliai ištįsę. Tokie skaudūs,
Nes jau niekada nesugrįš jie į savąją brydę.
Tu tvirtai įsikibk ir laikyk į šią dieną lyg motinos ranką.
Ji trapi lyg stiklinė taurė, netikėtai išslydus iš rankų.
Tarsi smėlio pilis, sulipdyta mažų vaiko rankų.
Tad nešauk praeities, ji kurčia ir akla, ir keliai 
Žalia samana virtę. Žemė sukas ratu, žvaigždės
Skrieja aplink ir sudegę nukrinta. Ar girdėjai, 
Kaip spengia tyla ir sekundės rodyklėmis eina?
Jos išsiveda mano ir tavo dienas į nematomą
Erdvę ir laiką.

2018-01-21